nesupratau

kas ir kur
alpaku vilna

Alpakų vilna

Alpakos, pirmiausia, buvo pradėtos auginti dėl vilnos. Alpakų vilna yra labai šilta, šešis kartus šiltesnė už avies. Taip yra dėka ypatingos vilnos plauko struktūros. Vilnos plaukeliai per visą jų ilgį turi oro burbuliukus, todėl atspindi šiluminę spinduliuotę. Jeigu šaltyje priglausite alpakų vilnos gaminį prie savo kūno, atrodys, kad jis teikia šilumą. Tai yra dėl minėtos vidinės plauko struktūros. Karštyje – atvirkščiai, apsirengus alpakos vilnos drabužiu, visiškai atspindimi saulės spinduliai, todėl po juo yra vėsu ir gaivu.

Alpakų vilna yra švelni. Laikoma, kad alpakų vilna, kurios plaukeliai nesiekia 30 mikronų, nešiojant „nesikandžioja“. Ypač švelni pirmoji jauniklių vilna dar vadinama „baby alpaca“, todėl pirmą kartą kerpant gyvūną gaunama pati geriausia vilna.

Geriausia vilna yra nuo nugaros ir šonų srities, antros rūšies vilna yra nuo kaklo zonos, šlaunų viršutinės dalies. Prasčiausia – trečiosios rūšies vilna yra nuo kojų, galvos ir papilvės. Čia yra nemažai šiurkštaus akuoto. Ant nugaros akuoto paprastai nėra. Kiekvieno individo aukščiausios kokybės vilnos zonos plotas gali skirtis. Ant kiekvieno gyvūno kūno vilnos zonavimą galima pamatyti atidžiau patyrinėjus paviršiaus struktūrą. Ten, kur baigiasi aukščiausios rūšies vilnos zona ir prasideda antroji rūšis – matyti paviršiuje styrantys pavieniai akuotai. Tokią vilną geriau atskirai rūšiuoti kaip antros rūšies. O ant kojų ir papilvės vilna yra truputi šiurkštesnė, todėl kai kurie augintojai jos apskritai nekerpa, gyvūnas atrodo, kaip su „šuns pudelio“ šukuosena. Dar kiti šią vilną kerpa kas antrus metus ir ją panaudoja žemesnės kokybės gaminių gamyboje. Vilnos kokybė paprastai nulemia apie 80 procentų gyvūno kainos ir įvertinimų dalyvaujant parodose. Yra keli kriterijai, kurie yra svarbūs vertinant vilną:

  • vilnos storis;
  • vilnos tankumas;
  • vilnos banguotumas (crimps);
  • kokią dalį vilnos masėje sudaro stambesni akuoto plaukai, kaip vilnos plotai paprastai ilgesniais ir styrančiais akuoto plaukais išsidėstę ant kūno.

Pasitaiko individų, kurie apskritai neturi akuoto, tuomet jie labai aukštai vertinami selekciniame darbe, o pardavimo atveju – kainoje. Patinų vilna paprastai yra storesnė bei šiurkštesnė nei patelių. Bet pasitaiko patinų ir su 14 – 15 mikronų vilnos storiu, o taip pat ir su mažais arba visai be akuoto. Tai aukščiausios klasės patinai – reproduktoriai. Tokių kainos aukcioniuose siekia 30 – 100 tūkstančių eurų. Priklausomai nuo vilnos storio alpakos bei pati vilna į keletą kokybės kategorijų:

  • vicugna – 11-14 mikronų;
  • royal alpaka – 15-17 mikronų;
  • baby alpaka – 18-20 mikronų;
  • quality alpaka – 20-30 mikronų;
  • virš 30 mikronų – tiesiog alpaka;
  • virš 40 mikronų – lama alpaka.

Kaip matyti, kokybės viršūnėje yra laukinis alpakos protėvis – vicugna. Tačiau šio gyvūno vilna yra reta, nes šių gyvūno pasaulyje yra gal tik kelios dešimtys tūkstančių ir jos gaudomos kas antrus metus tik tam, kad nukirpus vilną vėl jį paleisti. Tačiau iš jų vilnos gaunama labai nedaug – vos keli šimtai gramų. Kai tuo tarpu nuo alpakos – vidutiniškai trys kilogramai vilnos. Du kilogramai aukščiausios rūšies ir vienas kilogramas antros arba trečios rūšies. Tačiau atskiri individai, atsižvelgiant į skirtingas paveldėtų genetinių savybių ir laikymo sąlygas, gali kasmet duoti ir 4-5 kg vilnos.

Mokslininkai ir veisėjai liki šiol ginčijasi, nuo ko priklauso vilnos storis, ir yra įvairių nuomonių. Tačiau yra žinoma, kad vilna būna tankesnė, kai gyvūnai gyvena Andų kalnuotose vietovėse – kur dideli temperatūrų svyravimai ir, žinoma, jeigu vilnos yra nulemtas genetiškai.

Alpakų vilna neturi lanolino. Todėl neturi ir avies vilnai būdingo kvapo. Vieniems tas kvapas – nemalonus, kiti jį pakenčia. Išskalbus drabužį, paprastai kvapas susilpnėja, bet visiškai nepranyksta. Norint pilnai išplauti lanoliną, reikėtų panaudoti pakankamai stiprias chemines medžiagas. Bet tada sugadinama vilna. Lanolinas skirtas apsaugoti vilną nuo lietaus, sutepa visą jos paviršių. Atrodytų lyg ir nieko tokio, bet toks riebus paviršius sutraukia dulkes ir visokius nešvarumus, todėl drabužiai labiau išsitepa, papilkuoja nuo dulkių. Yra žmonių, o ypač vaikų, kuriems lanolinas sukelia ir odos alergines reakcijas, be to, avies , kitų vilnos gyvūnų vilnoje veisiasi mikroskopinės vilnos erkutės, kurios gali nešioti įvairias ligas. Todėl dėvint gaminius iš alpakų vilnos šių nemalonumų išvengsite.

Alpakos vilna yra tris kartus atsparesnė trinčiai už avies. Todėl nustebsit, kad alpakos drabužis yra nesunešiojamas ir išlieka kaip naujas. Pamatysit ir tai, kad vilna nesusivelia į gumuliukus, nes neturi lanolino ir geriau laiko formą, nesivelia. Skalbiasi irgi geriau už kitas vilnas, nes paviršius yra lygus, visi nešvarumai lengvai nuslysta ir nelimpa.

Alpakos vilna turi daug įvairių spalvų. Pagal amerikietišką spalvininką išskiriamos dvidešimt keturios alpakų vilnos spalvos. Dar gali skirtis ir vilnos blizgumas. Pasitaiko vilnos, kuri blizga, kaip šilkas prieš saulę. Vienų individų vilna lygi, kitų banguota. Vienų garbanos smulkios, kitų mikroskopiškai mažos. Kuo tankesnis banguotumas, tuo vilna vertingesnė. Dabar pasaulyje populiarėja natūralios vilnos gaminių spalvos, todėl alpakos su tokia vilnos įvairove ir šioje srityje nepralenkia nei vienas šio pasaulio gyvūnas.