nesupratau

kas ir kur
alpaku bustas aptvaras

Būstas ir aptvaras

Kaip ir kiekvienas naminis gyvūnas, alpakos turi turėti savo erdvę, kurioje galėtų judėti, maitintis, ilsėtis, atsivesti jauniklius, pasislėpti nuo lietaus ar sniego. Alpakų laikymui tinka bet koks tvartas ar tiesiog lentinė pašiūrė. Sienų apšiltinti nereikia. Kraikui geriausiai šiaudai, nes medžio drožlės veltųsi į jų ilgą vilną.

Nakčiai ar užėjus lietui alpakos paprastai subėga į tvartą, tvarte slepiasi ir vidurdienį, jeigu jas puola musės ar arkliai. Nakčiai galima užverti duris, kad išvengtų kokių nors pavojų dėl valkataujančių šunų ar vilkų. O jeigu teritorija patikimai aptverta tvora, tai tuomet jokie pavojai joms tikrai negresia ir alpakos gali laisvai vaikščioti tiek į tvartą, tiek į lauką.

Tvarte ėdžiose turėtų būti padėta šieno ir vandens indas. Šieną jos mėgsta pakramsnoti net ir vasarą, nes matyt tai joms pagerina virškinimo procesus. Langai gali būti bet kokio dydžio, nors nėra būtini, bet jeigu jie yra, tai tuomet mažiau reikia dirbtinio apšvietimo, kai tenka gyvūnus apžiūrėti.

Tvarto dydis priklauso nuo laikomų alpakų kiekio, vienam gyvūnui turėtų tekti bent 2-3 kv. m. grindų ploto. Jeigu tvarte alpakos uždaromos, tai jos gamtinius reikalus atlieka viename kampe. Jeigu alpakos turi nuolatinę galimybę išeiti į lauką, tai gamtinius reikalus atlieka gana apibrėžtoje vienoje vietoje, kelių kvadratinių metrų plote. Todėl alpakų tvarte, tiek aptvare yra švaru, kitaip nei avių ir ožkų, kurios barsto savo spurgus kur papuolė, o labiausiai ant takų. Tualeto vietą esant poreikiui galima perkelti ir į nuošalesnę vietą. Tuo tikslu išgrėbojama pamėgtoji vieta ir dalis turinio išpilama kitoje vietoje. Nes alpakos tualeto vietą pasirenka pagal jau esamo mėšlo kvapą. Jeigu jos užuodžia jį kitoje vietoje, tai tampa jų naujuoju tualetu. Kadangi viską daro vienoje vietoje ir kompaktiškai, tai labai patogu viską sušepeliuoti ir kaip trąšą paskleisti po medžiais, augalais. Tikrai būsite nustebinti augalų, kurie buvo patręšti alpakų mėšlu, išaugintu derliumi.

Alpakoms reikėtų įrengti aptvarą, į kurį jos sugenamos nakčiai. Keletą kartų jas vakare sugynus, vėliau to daryti jums nereikės, nes jos įpranta prie nustatytos rutinos ir vėliau atėjus numatytam laikui, jos sueina į aptvarą ar tvartą pačios. Aptvaras gali būti pats paprasčiausias – užteks kuoliukų ir sukaltų dviejų ar trijų skersinių lazdų ar lentų. O kad kokia vikresnė alpaka neperšoktų tvoros, tai ji turėtų būti 120 cm aukščio. Jeigu norime atitverti teritoriją, kurioje nenorime, kad jos ganytųsi arba norime atitverti daržus, tai užtenka ir paprastos tvorelės 50 – 70 cm aukščio Alpakos paprastai tik prieina prie tokios tvorelės ir ramiai ganosi jos neperžengdamos. Galima jas išmokinti nežengti ir per tiesiog ištiestą virvę ar juostą, bet tam reikėtų jums sugaišti kažkiek laiko jas dresuojant.

Kai iš pradžių laikėme prie namo tik penkias alpakas, tai per palyginti trumpą laiką pavyko jas išmokinti, kad nelįstų į gėlynus ir daržus. Todėl iš pradžių nuo jų nieko neaptvėrėme ir jos ganėsi laisvai visoje teritorijoje, kur žydėjo gėlynai ir buvo daržai. Jeigu jas eilę kartų pavarysime iš tam tikros vietos, jos stengsis toje vietoje ir nesilankyti, nes nemėgsta konfliktuoti ir prieš žmogaus valią, tokiais atvejais jos nėra užsispyrusios, žinoma, jeigu kitoje prieinamoje vietoje joms užtenka ganiavos. Alpakas priskirtume prie lengvai dresuojamų žoliaėdžių gyvūnų. Neabejojame, kad alpakų dresavimo rezultatai visada suteiks malonių emocijų.

Patinams, jeigu jie laikomi atskirai ir netoli patelių, aptvarus reikėtų daryti aukštesnius. Patartume naudoti kokių 150 cm aukščio tinklą, pvz. tokį, kurį kelininkai naudoja keliams nuo laukinių gyvūnų atitverti.

Savo tėvynėje Andų kalnuose indėnų alpakos auginamos be jokių aptvarų ir stogo virš galvos. Tiesiog dieną ganomos aukštikalnių pievose, o nakvynei sugenamos į koralus – aptvarus, kurių sienos suformuotos tiesiog sukrovus akmenis ir uolų nuolaužas. Taigi, šie gyvūnai sugeba išgyventi bet kokiomis sąlygomis: teko pasaulyje matyti alpakų fermų, kur gyvūnai laikomi mažoje teritorijoje tiesiog ant smėlio ir maitinami tik šienu. Tikime, kad Lietuvos ūkiuose šie egzotiški gyvūnai suras daug palankesnes sąlygas.