Alpakos yra lengvai dresuojamos žoliaėdis. Iš prigimties alpaka nelinkusi labai draugauti su žmogumi, tačiau palepinus ją skanėstai: skaldytų grūdų sauja, obuolių ar morkos gabaliukų, gana greitai galima patapti jų draugu. Žmogus alpakoms turi ypatingą statusą. Jį laiko vyresniu savo gentainiu. Nors tarpusavyje alpakos ir gali apsispjaudyti, kai nepasidalina maisto ar vietos prie ėdžių, bet žmogų…
Būstas ir aptvaras
Kaip ir kiekvienas naminis gyvūnas, alpakos turi turėti savo erdvę, kurioje galėtų judėti, maitintis, ilsėtis, atsivesti jauniklius, pasislėpti nuo lietaus ar sniego. Alpakų laikymui tinka bet koks tvartas ar tiesiog lentinė pašiūrė. Sienų apšiltinti nereikia. Kraikui geriausiai šiaudai, nes medžio drožlės veltųsi į jų ilgą vilną. Nakčiai ar užėjus lietui alpakos paprastai subėga į tvartą,…
Alpakų pašaras
Alpakos yra žoliaėdžiai atrajotojai. Jų skrandis sudarytas iš kelių skyrių, kuriuose vyksta žolės fermentacijos ir virškinimo procesai. Alpakos paprastai skabo žolę, o jos neesant – tenkinasi šienu. Svarbu, kad šienas būtų nesupelijęs, nesuplėkęs, nes pelėsis gali sukelti skrandžių virškinimo sutrikimus. Jeigu yra gero šieno ir blogo, jos nesunkiai atsirenka jį pagal kvapą. Sakoma, kad yra…
Alpakų vilna
Alpakos, pirmiausia, buvo pradėtos auginti dėl vilnos. Alpakų vilna yra labai šilta, šešis kartus šiltesnė už avies. Taip yra dėka ypatingos vilnos plauko struktūros. Vilnos plaukeliai per visą jų ilgį turi oro burbuliukus, todėl atspindi šiluminę spinduliuotę. Jeigu šaltyje priglausite alpakų vilnos gaminį prie savo kūno, atrodys, kad jis teikia šilumą. Tai yra dėl minėtos…